Tik neseniai, pandemijos metu patyrėme socialinę izoliaciją, neapibrėžtumą, ekonominius padarinius. Dabar patiriame dar vieną šoką. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, baimė dėl savo bei artimųjų saugumo gali sukaustyti kiekvieną. Svarbu suprasti, kad didelis išgąstis, stresas ir nerimas šioje situacijoje yra normalus mūsų organizmo atsakas į kylantį pavojų ir gali padėti suaktyvinti mūsų organizmą veikti. Tačiau nuolatinis budėjimo režimas, kai Lietuvoje karo veiksmai nevyksta, gali turėti neigiamų pasekmių. Karo pavojus tapo nauju ir dar labiau blaškančiu bei gąsdinančiu gyvenimo palydovu. Žmonėms sunku susikaupti, sunku dirbti įprastinius darbus, adaptuotis,jaučiamas bejėgiškumas, vaikams sunkiau mokytis, apima sunkūs liūdesio ir nevilties jausmai, vargina miego sutrikimai. Užsitęsęs nerimas, panika gali itin paveikti psichologinę žmonių būklę.
Stresas – tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Jie gali būti pozityvūs, pavyzdžiui, jaudulys prieš vestuves, ir negatyvūs – sužinojus sunkią ligos diagnozę, praradus artimąjį, skiriantis su sutuoktiniu ir kaip dabar – karo grėsmė.1980 m. Amerikos psichiatrų asociacija pripažino: jei asmuo susiduria su grėsme žmogaus gyvybei arba mirtimi, gali kilti trauminio streso reakcijų, kurios kartais užsitęsia ir tampa potrauminio streso sutrikimu.Potrauminio streso sutrikimas gali daryti labai neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, o negydomas toks sutrikimas gali turėti ilgalaikių žalingų padarinių sveikatai, skatinti priklausomybę nuo alkoholio, psichosomatinių ir somatinių sveikatos sutrikimų. Žmogaus reakcija į stresorių priklauso nuo asmeninės psichologinės įveikos, socialinės paramos ir vidinių asmens resursų.
Alkoholio vartojimas kartais pasirenkamas kaip kasdienių problemų sprendimo būdas. Nesaikingai alkoholį vartojantis asmuo tampa nuo jo priklausomas ir dėl šios priklausomybės sukeltų problemų ilgainiui patenka į socialinės rizikos grupes: praranda šeimą, netenka turto arba tampa bedarbiu. Įsitikinimas, kad problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kyla tik asocialiems ar sociumo paribiuose esantiems žmonėms, yra ydingas. Užtenka prarasti darbą ar išgyventi skyrybas, kad žmogus atsidurtų labai arti tos linijos, kurią peržengęs gali tapti probleminiu alkoholio vartotoju.
Esant dideliam alkoholio prieinamumui ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra normalus reiškinys, priklausomais nuo alkoholio gali tapti bet kuriai socialinei grupei priklausantys asmenys.Išgertuvių kultūra taip pat gali būti aiškinama aukštu psichosocialinio streso lygiu visuomenėje. Tyrimai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas siejamas su prastesniu asmeninių psichologinių problemų sprendimu. Nesaikingai alkoholį vartojantys asmenys dažniau teigė, kad išgeria siekdami įgauti pasitikėjimo savimi, liūdesiui ar bėdoms malšinti, siekdami atsipalaiduoti ir sumažinti pagirias. Per Covid-19 pandemiją karantino metu pagrindines gausesnio rūkymo ir alkoholio vartojimo priežastis tiriamieji nurodė stresą, nuobodulį ir gyvenančių kartu artimųjų įtaką.
Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas – mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais, kurių vieną sudaro stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV per savaitę. Didesni kiekiai atitinkamai daro alkoholio vartojimą pavojingu ir žalingu sveikatai.
Stresas yra viena iš daugelio alkoholio vartojimo priežasčių, tačiau jo dvejopą reikšmę vartojimui pabrėžia nemažai mokslininkų. Vieni tyrimai parodo etanolio poveikį streso mažinimui, o kiti – kad staigus etanolio vartojimo nutraukimas sukelia dar didesnę stresinę būseną. Atlikti tyrimai parodė koreliacinį ryšį tarp įvairių streso ir įtampos pasireiškimų bei alkoholio vartojimo intensyvumo.Žmonės, kurie patiria didesnį stresą, suvartoja daugiau alkoholio, daugiau rūko, geria daugiau kavos.Lietuvoje atlikus tyrimus pasitvirtino, kad jaunuoliai, kuriems būdingas aukštas psichologinio-socialinio streso lygis, vartoja daugiau priklausomybę sukeliančių medžiagų,jie išleidžia daugiau pinigų alkoholiui, negu tie jaunuoliai, kuriems būdingas žemas
psichologinis-socialinis streso lygis.
Alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą. Šie pokyčiai smegenyse gali paveikti jūsų:
- Nuotaiką
- Energijos lygį
- Miego įpročius
- Susikaupimą
- Atmintį
Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Pavyzdžiui, alkoholis gali lemti:
- Rizikingą elgesį
- Padidėjusią agresiją
- Savęs žalojimą
Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus. Kadangi alkoholis didina organizmo dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) gamybą, tai gali laikinai nuraminti nerimo jausmą. Tačiau ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to vėl didėja jaučiamas nerimas. Jei dažnai rinksimės nerimą „gydyti“ alkoholiu, kils pavojus, jog kaskart susidūrus su stresinėmis situacijomis, nevalingai problemas spręsime alkoholiu. Tokiu būdu, kyla rimtas pavojus tapti priklausomu nuo alkoholio, o tai gali iššaukti kitas fizines ir psichines sveikatos problemas. Kaip matome – įsisuka ydingas ratas, kuris parodo, kad alkoholis nieko nesprendžia ir net nepadeda spręsti problemų.
Todėl susidūrus su karo ar kitu stresu jūsų gyvenime, pabandykite jį įveikti taip, kaip pataria psichologai.
- Ribokite informacijos srautą. Kol kariniai veiksmai Lietuvoje nevyksta, nuolatinis naujienų tikrinimas ir karinių vaizdų iš Ukrainos žiūrėjimas gali sustiprinti mūsų nerimą bei stresą. Šiuo metu yra svarbu riboti naujos informacijos paiešką – nusistatyti tikslų laiką, kada ir kiek ilgai yra sekamos naujienos, pavyzdžiui tam skirti po pusvalandį ryte, per pietus ir vakare. Taip pat yra itin svarbu sekti tik oficialių šaltinių skelbiamą informacija, taip siekiant sumažinti dezinformacijos sklidimą ir išlaikyti racionalumą.
- Pasirenkite nepaprastajai padėčiai. Jaučiamą stresą ir nerimą gali padėti sumažinti pasirengimas nepaprastajai padėčiai – tai užtikrins didesnį kontrolės ir saugumo jausmą. Detalesnę informacija apie pasiruošimą nepaprastajai padėčiai galite rasti čia.
- Kiek įmanoma palaikykite įprastą savo rutiną. Nors šiuo metu gali atrodyti sunku atlikti įprastas veiklas, tačiau įprasta kasdieninė veikla gali mums padėti nusiraminti ir pajausti didesnį kontrolės jausmą. Įvairios kasdieninės veiklos taip pat padės bent trumpam nukreipti savo mintis kitur ir sumažinti jaučiamą stresą ar nerimą.
- Pasirūpinkite savo fizine sveikata. Šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais, todėl atkreipkite dėmesį į sveiką savo bei savo šeimos mitybą, tinkamą miego rėžimą bei fizinį aktyvumą. Venkite alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Susiraskite Jums tinkamų atsipalaidavimo pratimų bei veiklų. Išgyvenant stipresnį stresą ar nerimą, nusiraminti gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, relaksacijos pratimai. Jeigu jums šiuo metu yra sunku susikaupti, tokius pratimus atlikti gali padėti specialistų parengti garso įrašai. Pratimus, skirtus streso mažinimui galite rasti čia. Jei žinote kitų jus atpalaiduojančių malonių veiklų, jos taip pat gali būti labai svarbios jūsų emocinės savijautos palaikymui. Nors situacija kelia daug rūpesčio, leiskime sau ir džiaugtis bei maloniai leisti laiką, kad pailsėtume nuo neramių minčių ir padėtume sau palaikyti emocinę pusiausvyrą.
- Palaikykite socialinius ryšius. Dabar yra itin svarbu palaikyti vieni kitus. Jeigu matote, kad jūsų artimajam šiuo metu yra itin sunku – nebijokite su juo tai aptarti, parodykite, kad esate pasirengę juos išklausyti ir paskatinkite pasirūpinti savimi.
- Kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos. Jeigu ilgesnį laiką jaučiatės prastai, nebijokite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus psichologinės pagalbos linijomis internetu ar telefonu.
Nuotrauka KeenanConstance, www.pexels.com
Literatūra:
- Marmar CR, McCaslin SE, Metzler TJ, Best S, Weiss DS, Fagan J, Liberman A, Nnamdi P, Otte C, Yehuda R, Mohr D, Neylan T. Predictors of posttraumatic stress in police and other first responders. Annuals of New York academy of sciences, 2006
- Briere J. Psychological Assessment of Adult Posttraumatic States: Phenomenology, Diagnosis, and Measurement. (2 ed.) American Psychological Association. Washington, DC, 2004.
- Hyman O. Percieved social support and secondary traumatic stress symptoms in emergency responders. Journal of traumatic stress, 2004
- Daumantas Stumbrys. Stikliuko gaubtas. Nesaikingas alkoholio vartojimas Lietuvoje, 2019
- Emery R. EOltmans T. F. Essentials of abnormal psychology. New Jcrsey: Prentice Hall, 2000. P. 217-239. 14. Manning G„ Curtis K„ McMillen S. Stress: Living and working in a changing world. Duluth. MS, Whole Person Associates, 1999.
- Ieva Šidlauskaitė. Psichologinio socialisnio streso ir gyvenimo stiliaus sąsajos, 2001
- Indrė Dzindzinaitė. Akoholio ir rūkymo vartojimo ypatumai pirmojo karantino metu (2020 m. kovo – gegužės mėnesiais), 2021
- Ieva Neniškienė. Socialinių darbuotojų asmenybės savybių, patiriamo streso ir sveikatai palankaus elgesio sąsajos, 2020
- Viktorija Čepukienė. Alkoholio vartojimo ypatumai suaugusiojo amžiuje: psichologinio atsparumo ir retrospektyviai vertinamo tėvų auklėjimo stiliaus vaidmuo. 2022
- Almanė Pakrijauskaitė. Alkoholio vartojimas: socialinės aplinkos konteksto modelio ir vyrų tapatybės jungtis, 2018