Alkoholio žala

  Smegenų sveikatos palaikymas yra labai svarbus sveikatai ir gerovei visą gyvenimą. Įrodymai rodo tris dinamiškų smegenų pokyčių periodus, kurie gali būti ypač jautrūs neurotoksiniam alkoholio poveikiui:

  • nėštumas (nuo pastojimo iki gimimo);
  • vėlesnė paauglystė (15–19 metų);
  • vyresnis amžius (virš 65 metų).

    Labai paplitę alkoholio vartojimo modeliai gali pakenkti šiais jautriais laikotarpiais, įskaitant mažą prenatalinį alkoholio poveikį, paauglių besaikį girtavimą ir mažą ar vidutinį alkoholio vartojimą vyresnio amžiaus žmonėms (1).

   Paauglystė yra ypač pažeidžiamas neurologinio vystymosi laikotarpis, kuriam būdingas didelis įsitraukimas į rizikingą alkoholio vartojimą. Tyrimų išvados rodo, kad  gausus alkoholio vartojimas yra susijęs su prastesniu kognityviniu funkcionavimu, remiantis įvairiais neuropsichologiniais vertinimais, įskaitant mokymąsi, atmintį, vizualinį ir erdvinį funkcionavimą, psichomotorinį greitį, dėmesį, vykdomąją veiklą ir impulsyvumą. Alkoholio vartojimas paauglystėje yra susijęs su pagreitėjusiu pilkosios medžiagos sumažėjimu ir baltosios medžiagos kiekio padidėjimu, taip pat su nenormalia nervų veikla vykdant vykdomąsias funkcijas, dėmesio kontrolę ir jautrumo atlygiui užduoti, lyginant su negeriančiais paaugliais (2).

    Alkoholis paprastai pradedamas vartoti paauglystėje, o pasauliniai skaičiavimai rodo, kad 27 proc. 15–19 metų jaunuolių per pastarąjį mėnesį gėrė alkoholį. Ankstesnis alkoholio vartojimas gali turėti reikšmingų pasekmių probleminiam vartojimui ateityje. Pavyzdžiui, jaunimas, kuris pradėjo gerti iki 15 metų, keturis kartus dažniau turės problemų  su alkoholio vartojimu nei jaunimas, kuris pradeda gerti tik iki 21 metų (3).

     Jaunimo alkoholio vartojimo būdas gali labai skirtis nuo suaugusiųjų. Jaunuoliai linkę gerti rečiau nei suaugusieji, bet kai geria, jie linkę geria daug didesnius kiekius, paprastai vadinamų besaikių išgertuvių epizodais (t.y.  4 ir daugiau gėrimų kaskart panelėms, 5 ir daugiau –vaikinams).

      Didelis paauglių girtavimo, ypač besaikio alkoholio, dažnis kelia nerimą, nes paauglystė yra reikšmingo nervinio, socialinio, emocinio ir pažinimo vystymosi laikotarpis. Nors fiziškai paaugliai gali atrodyti kaip suaugusieji, jų smegenys paprastai subręsta tik iki 25 metų amžiaus. Todėl bet kokie smegenų vystymosi sutrikimai šiuo kritiniu augimo laikotarpiu gali turėti ilgalaikį poveikį. Gausus alkoholio vartojimas trukdo normaliai nervų vystymosi trajektorijai. Pradėjus vartoti daug alkoholio, atsiranda normalios raidos nukrypimų, įskaitant prastesnį slopinimą ir sprendimų priėmimą, netipišką pilkosios ir baltosios medžiagos brendimą ir didesnį smegenų aktyvumą atliekant pažinimo užduotis, nepaisant vienodo veikimo (tai rodo, kad jaunų žmonių, kurie geria,  smegenys, turi „daugiau dirbti“, kad neatsiliktų) (3).

       Nepaisant teisės aktų, tokių kaip minimalus alkoholio įsigijimo amžius – 21 metai, jaunimas ir toliau lengvai pasiekia ir vartoja alkoholį. Dauguma tų, kuriems diagnozuotas alkoholio vartojimo sutrikimas, pradėjo gerti sulaukę 18 metų. Gausus alkoholio vartojimas paauglystėje yra susijęs su gausiu girtavimu vyresniame amžiuje. Nepilnamečių girtavimas taip pat yra susijęs su padidėjusia depresijos, nerimo, miego sutrikimų, savęs žalojimo ir savižudiško elgesio rizika bei didesniu įsitraukimu į kitą rizikingą elgesį, pvz., rizikingą seksualinį elgesį ir nusikalstamą elgesį. Alkoholio vartojimas paauglystėje gali turėti neigiamos įtakos mokyklos lankymui ir rezultatams (4).

       Nors paaugliai geria dėl įvairių priežasčių įvairiomis aplinkybėmis, paauglių girtavimas turi rimtų ilgalaikių pasekmių. Ilgalaikės paauglių girtavimo pasekmės ir pasekmės (5):

  • Sumažėjęs gebėjimas atkreipti dėmesį, dėl to prastėja akademiniai rezultatai;
  • Paaugliai dažnai derina alkoholį su kitais narkotikais, dažnai marihuana, kuri gali būti ypač pavojinga;
  • Didelis alkoholio kiekis gali paskatinti vartoti stiprius narkotikus, tokius kaip kokainas ar heroinas;
  • Kuo jaunesnio amžiaus žmogus pradeda gerti, tuo labiau vėliau gyvenime išsivystys priklausomybė nuo alkoholio ar kitų narkotikų;
  • Ekstremalus alkoholio vartojimas gali užmaskuoti psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija;
  • Paaugliai, kurie geria, dažniau užsiima rizikinga seksualine veikla, pvz., seksu be apsaugos, sekso su nepažįstamu asmeniu arba tampa seksualinės prievartos auka ar vykdytoju. Smarkiai geriantys paaugliai dažniau patiria seksualinę prievartą ir fizines muštynes. Be to, paaugliai, kurie geria, mažiau linkę naudoti apsaugos priemones seksualinės veiklos metu. Tai gali sukelti neplanuotą nėštumą ir lytiniu keliu plintančias ligas (6);
  • Beveik 200 000 jaunesnių nei 21 metų žmonių apsilanko greitosios pagalbos skyriuose dėl rimtų su alkoholiu susijusių sužalojimų;
  • Apsinuodijimas alkoholiu siejamas su bandymais žudytis ir savižudybės užbaigimu mirtingesnėmis priemonėmis. (5)

Literatūra:

  1. Mewton, B. Lees,  R. T. Rao. Lifetime perspective on alcohol and brain health. BMJ 2020
  2. Lees, L. R. Meredith, A. E. Kirkland, B. E. Bryant,  L. M. Squeglia. Effect of alcohol use on the adolescent brain and behavior. Pharmacology Biochemistry and Behavior. Volume 192, May 2020
  3. M. Squeglia. Alcohol and the developing adolescent brain. World Psychiatry. 2020 Oct.
  4. Quigley; S. A. Ryan; D. R. Camenga,; S. W. Patrick, J. Plumb; L. Walker-Harding. Alcohol Use by Youth. The american academy of pediatrics, 2019.
  5. Causes, Symptoms & Effects of Alcohol Abuse. Avalable at: https://www.villagebh.com/addiction/alcohol/symptoms-signs-effects/. Accesed 04/28, 2022
  6. Widespread Underage Drinking. Available at: https://www.addictioncenter.com/teenage-drug-abuse/underage-drinking/ . Accesed 04/28, 2022